Sorų košė stebina. O patiktų gal net Jėzui.

Kai buvau Olandijos medicinos fakulteto workshope, tai laisvalaikiu skaičiau Bibliją. Ne, ne dėl to, kad tikėčiau – nes nebuvo daugiau pasirinkimo. Tačiau mintis visai ne čia; skaitydama aš nuolat galvojau kuo gi aš galėčiau išmaitinti minią, bet iš mažo kiekio maisto?

Šiandien ta diena, kai atsakymą radau. Taigi viskas sočiuosiuose sorose. Košė, kurią išbandžiau mane nustebino, gerąją prasme. Todėl pirmiausia ir siūlau sekti mano žodžiais ir pirmiausia ją pasigaminti, o jau tada palyginti mano ir jūsų nuostabas.

Sočioji sorų košė su grūdėtąja varške

2 vyriškiausioms porcijoms negalite pristigti štai ko:

150ml nevirtų sorų

500-600ml verdančio vandens

žiupsnelio druskos

30g arba 1,5v.š. sviesto

200g grūdėtosios varškės (orginale siūloma dėti 100g, bet aš dievinu pieno produktus)

*pasirinktinai – puošiau šviežiais mėtos lapeliais

Virtuvėje strypčiojam taip:

1. Soras nuplauname karštame vandenyje, na ne tame kuriame virsim! Ir nukošus suberiame į puodą.
2. Kruopas užpilame verdančiu vandeniu ir įberiame žiuspnį druskos.
3. Knyga pataria troškinti apie 30 minučių, na kol soros bus minkštos. Man tai užtruko 13minučių ir 43sekundes (:
4. Nukaičiame puodą, įmaišome sviestą ir leidžiam pašusti savojoj šilumoj dar apie 10minučių.
5. Tiekiant įmaišome grūdėtąją varškę.

Manosios išvados! Pirmiausia košės kiekis turėjo pamaitinti du žmones, mano atveju pamaitino vieną labai išalkusį vyrą ir labai išalkusią moteraitę, NEGANA ŠITO, pusė kiekio košės dar liko (be varškės). Tad skelbiu šią košę – mega omega sočia. Na, o to pasekoje ir labai ekonomiška šiais laikais. Košė nebuvo nei skysta, nei kieta ar biri. Košė buvo tobulos košinės, bet ne kreminės konsistencijos. Labai paprasta, tačiau gardi, o šviežia mėta skleidė jaukų aromatą. Šią košę siūlau valgyti pietums ar pusryčiams – nesaldu, sotu, daug baltymų. Viskas, ko reikia, gerai dienai. Žinoma, košę galima valgyti ir vakarienei, tačiau tuomet siūlau dvigubai mažesnę porciją. Na, o jei norisi kažko saldesnio...skaitykit toliau.

Galimi pakeitimai: knyga pataria smaližiams įmaišyti kelis šauktus rudojo cukraus – išbandžiau ir veikia – gardu. Varškę, mano nuomone, galima naudoti ne tik grūdėtąją, o kokią tik norim.

Pastaba, nuotraukose košė ant knygos „World War I“ ne be reikalo..Juk minėjau, kad pamaitinti galima daugybę vartojant mažai.