Bemiltė raudonųjų greipfrutų duona

Perspėjimas! Šiandienos įrašas bus šiek tiek kitoks, nes tai nebus košė, bus vaisių duona pyragas.

Mano mama, kaip ir visų kitų, mano galva gamina labai skania tiek rimtus nesaldžius tiek rimtus saldžius patiekalus,ypatingai savo varškės apkepą ir lietinius, tačiau niekad nekepdavo pyragų. Tačiau mano tetos visad stulbino visus savo firminiais saldumynais. Viena gardžiu ir šlapiu ypatingai šokoladiniu tinginiu su iš nežinios šalies  gauta tikra kakava. Kita nuostabiai formuoja žolėlių sviesto avinėlį Šventoms Velykoms ir kepa naujobiškai-senobiškas gardžias Romo Bobas. Trečioji visuomet nustebindavo Bananų duona. Ją kepdavo tai didelės kekso formos, tai mažyčiais keksiukais, tai širdies formos ir taip toliau.

Visi tie gardumynai man labai patikdavo, ir ne tik man. Tačiau labiausiai atmintyje įstrigdavo Bananų duona. Tuomet aš puoliau pati gaminti ją ir taip prasidėjo mano įvairiausių duonų pyragų kepimai: tai cukinijų, tai morkų, tai riešutų ar sėklų, tai moliugų ar ta pati bananų.

Pastarieji man patinka savo drėgnumu ir tai kad duona yra skanus pusrytinis pyragas. Tad iš visų šių bandymų man vieną kart gimė idėja panaudoti kitą vaisių šiam reikalui..

Mano namuose niekuomet netrūksta vaisių ir dažniausiai tai būna bananai arba greipfrutai (raudonieji). Aš mėgstu greipfrutus ir todėl surenčiau idėją juos panaudoti duonoje. Ne šiaip sau greipfrutus, bet su visa jųjų žieve. Ir dar negana to nenaudoti miltų.

Svarsčiau ar iš to kas nors gausis, kai mano akys netyčia palietė skandinavės merginos receptas, kur ji naudojo tokiam pyragui apelsinus su visa žievele ir aš skuodžiau virtuvėn! Rezultatas mane išvertė iš kojų gerąją to žodžio prasme.

Raudonųjų greipfrutų duona be miltų

1 įprastinei kekso formai reikės:

2 didesnių raudonųjų greipfrutų (jau gerai panokusių ir sultingų)

4 kiaušinių (manieji buvo M dydžio)

250g maltų migdolų

200ml kviečių sėlenų

210ml  rudojo cukraus

1a.š. kepimo miltelių

1a.š. vanilinio cukraus

1a.š. malto imbiero

1.5 a.š. cinamono

Žiupsnelis druskos

Aliejaus ar sviesto skardai ištepti

*3v.š. sezamo sėklų

*Džiūvėsių ar dar kviečių sėlenų skardos pabarstymui

*Vanilinių ledų tiekimui

Pasiraitom rankoves, kurių per karščius neturime, ir pirmyn:

1.       Labai gerai nuplaukite raudonuosius greipfrutus ir supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais su visomis žievėmis. Siūlau pjaustyti r.a.n.k.o.s.e virš dubens į kurį dėsite vaisius, kad išsaugotumėte kuo daugiau jųjų sulčių.

2.        Tuomet su elektriniu trintuvu arba kitaip sakant blenderiu sutrinkite greipfrutus iki ganėtinai vientisos masės.

3.       Cukrų išplakite su kiaušiniais tol kol masė šiek tiek pabaltuos.

4.       Kitame inde sumaišykite maltus migdolus, kviečių sėlenas, kepimo miltelius ir prieskonius ir sezamo sėklas, jei naudojate.

5.       Sausus produktus suberkite į kiaušinių ir cukraus plakinį. Gerai išmaišykite.

6.       Išmaišytą puodo turinį supilkite ant sutrintų raudonųjų greipfrutų ir vėl gerai sumaišykite.

7.       Čiupkite skardą ir ištepkite sviestu ar aliejumi, jei naudojate pabarstykite džiūvėsiais arba kviečių sėlenomis.

8.       Supilkite pyrago masę į skardą ir kepkite apie 1h 185° C įkaitintoje orkaitėje.

9.       Tiekti šiek tiek pravėsusį (na nebe karštą) su pora rutulėlių vanilinių ledų vakariniam desertui arba valgyti kaip pusrytainį su pienu .

Manosios išvados! Kadangi idėja gimė labai nelauktai, o poto ją patvirtino ir skandinavė mergina, o dar ir gardus rezultatas, tai savimi labai didžiuojuosi. Duonoje pyrage man patiko, kad puikiai jautėsi greipfrutų kartumas ir rūgštumas ir saldumas viename. Puikiai, mano galva, derėjo prieskoniai ir nebuvo per saldu. Vakarop valgėme su ledais, o ryte su jogurtu ir gėrėme šaltą pieną. Prieš miegą manau tiktų su puodeliu senobiškai ruoštos kakavos iš muolinio puodelio.

Galimi pakeitimai: prieskonių galima nedėti visai, o galima juos keisti į muskatą ar kardamoną ar pasirinktinai dėti tik vieną iš prieskonių. Greipfrutą kogero galima naudoti ir geltoną, jei patinka labiau, nors jie rūgštesni, tad reikėtų šiek tiek daugiau cukraus. Maltus migdolus ir kviečių sėlenas galima keisti miltais; pusė kiekio galima dėti rupius arba galima dėti savaime kylančius, tuomet nereiks kepimo miltelių. Cukrų galima naudoti pusė balto,pusė rudo arba vien tik baltą. Saldikliu tai nekeisčiau, nes manau, tikrai nepavyktų duona pyragas. Tiekti tinka ir su jogurtu , turkišku ar paprastu, grietinėle ar grietine, pienu, o gal kefyru ar pasukomis,šalta kava su pienu, latte, frappe ar bet kuo kas yra su pienu (: