Namai pakvimpa riešutais.Quinoa košė su datulėmis ir sėklomis

Vakar ir užvakar naktį galima buvo pamatyti Lietuvoje šiaurės pašvaistę, aš ją pamačiau. Buvo labai gražu, it dangus gelsvai rausvai ir orandžiniai su melsvumu pulsuotu, na it dirbanti širdis. Man tai buvo pirmas kartas, atradimas ir pamatymas šiaurės pašvaistės. Bent jau tiek, kiek aš pamenu. O tą dien mano namuose tvyrojo puiki aura, buvo geras rytas. Ne tik man – visiems, nes namai kvepėjo riešutais, na ne taip, kad vienam kampelyje tiesiog dvelktų. Bet visuose namuose tvyrojo it aromato debesis juosmens aukštyje.

Riešutinę skanią aurą namuose paskleidė verdama quinoa (kynva arba bolivinė balanda). Tai buvo dar vienas atradimas man. Senai šias sėklasinojau, bet vis nedrįsdavau ragauti, o kai paragavau esu jė apkerėta ir užburta. Dabar quinoa mano  mėgiamiausiųjų viršūnėje, na ar avižas pralenkė – nežinau. Avižomis aš smarkiai pasitikiu ir sunku jas nugalėti, bet jei quinoa manęs laikui bėgant neapvils, tuomet avižos bus nukautos.

Siūlau labai sveiką ir nepakartojamai skanų košės receptą, tiks ir dietos besilaikančioms, nes riebalų nėra. Nors prisiminkit, kad riebalai nėra blogai.

Bolivinių balandų košė su datulėmis ir sėklomis

2vidutinės arba 1labai didelė ir skaniii-ii

Gardumynui mums reikia nusipirkti ir turėti:

130ml kynvos( bolivinės balandos)

400ml vandens

4v.š. aguonų

3v.š. sezamo sėklų

10smulkintų džiovintų datulių (galima keisti)

4v.š. medaus arba rudojo cukraus

Žiupsnelio druskos

Neskubant ir su meile darom šitaip:

1.       Į puodą suberiame bolivines balanads, aguonas ir kaitiname apie 3minutes. Arba kol gražiai paskrus, bet neperskrus.

2.       Užpilame sėklas vandeniu ir uždengus ant mažos ugnelės troškiname 16-18minučių. Arba kol vanduo susigers į sėklas.

3.       Pagardiname druskele, sudedame smulkintas datules ir sezamo sėklas. Dar patroškiname 2minučių.

4.       Nukaičiame puodą, įdedame medaus ar cukraus, išmaišome.

5.       Paliekame šiltai pašusti košę dar apie 10minučių.

6.       Tiekiant jei trūksta saldumo dar apsišlakstome papildomu kiekiu skysto medaus.

Manosios išvados!  Nuostabiausias kvapas, o jau skonis! Konsistencija sėklų yra biri ir puri, tačiau medus ar cukrus jas visas sulipina ir košė pasidaro tokia minkštutė. Nei lipni nei tiršta, bet minkšta. Košė saldi ir lengva, tad manau yra universali. Tiek pusryčiams, pietums (nepamirškim sriubos su grietine) ar vakarienei, o gal desertui ar užkandžiui. Lengvai virškinama, soti ir sveikutėlė. Man ji tokia labai moteriška, tačiau neslėpsiu, kad vyrai irgi gyrė. Tad drąsiai galite vaišinti savo vyrus!

Galimi pakeitimai: Na medų galima keisti bet kokiu cukrumi, ar demera ar muscovadu ar baltuoju ar kokiu tik nori. Galima keisti ir agavo sirupu ir klevų sirupu. Su klevų sirupu ir medumo, ko gero yra skaniausia. Aguonų ir sezamo galima dėti ir daugiau. Dėl datulių tai galima keisti bet kuriais džiovintais vaisiais, tačiau mano galva TIK datulės čia yra optimaliausia ir gardžiausia. O sėklas virti piene? Na nežinau, visai įdomu būtų pabandyti.