Ryžiai.. čia grūdai ar kruopos ar kas? Kad košę gauti iš jų galima tai faktas. O jie plačiai naudojami ir kituose patiekaluose ir mėgiami žmonių. Nepaisant to, aš nesu megėja ryžių, bet nesu ir nemegėja. Ryžiai gardu plove ar kaip bandelių įdaras su morkomis. Na dar skanu ir ryžių pudingas. Tad kodėl gi neduot šanso ir šiek tiek kitokiai ryžių košei?
Ramus sekmadienio rytas, namie gulinėja ir vartaliojasi ryšulys rabarbarų, o blizgančiame ir akį traukiančiame indelyje laukiniai ryžiai guli.
Būtent šitokioj situacijoj buvau aš, kai gaminau šią …
Laukinių ir plikytų ryžių košę su rabarbarais:
2moteriškėms, neitin alkanoms reikėtų
200ml laukinių ir plikytų ryžių mišinio
300ml vandens
150g rabarbarų
2v.š. šaukštų rudojo arba demeros cukraus
1.5v.š. šviesaus cukraus sirupo arba klevų sirupo
0.5 a.š. cinamono
Žiupsnelio druskos
Raitojame rankoves, rišamės prijuoste ir kimban košės procesan:
1. Čiumpan geriausia špižinį puodą ir supilame vandenį ir ryžius.
2. Verdame ant mažos ugnies apie 30minučių.
3. Beverdant įmaišome cukrų, sirupą, cinamoną, druską.
4. Paverdame apie 8minutes ir sudedame stambiai ir smulkiai supjuastytus rabarbarus
5. Leidžiame pasitušinti dar apie 6minutes arba kol ryžiai tampa visiškai minkšti.
6. Nukaičiame puodą ir po kelių minučių tiekiame.
Manosios išvados! Iš tiesų man kaip ryžių nefavoritei, tai ši košė nieko ypatingo. Vienintelis žavumas šioje košėje man pasirodė klevų sirupas ir cinamonas. Rabarbarai prideda šiokio tokio rūgštumo, kad košės saldumas neįkyrėtų. Košė, mano galva, nėra labai soti. Tad tiks kaip užkandis, desertas ar dalis pusryčių.
Galimi pakeitimai: o keisti čia yra ką, vardan įdomumo ir gardumo. Mano nuomone pirmiausia pradėkim nuo rabarbarų. Taip, jie čia dėl rūgštelės, bet aš dėčiau kitąsyk agrastus ar raudonuosius serbentus. Ne ne, nesupraskit manęs klaidingai. Tiesiog aš mėgstu agrastus ir raudonuosius serbentus labiau nei rabarbarus. Sekantis pakeitimas manau būtų vietoj įprasto cukraus ir jo sirupų padidinti klevų sirupo kiekį ir naudoti tik pastarąjį arba viską keisti medumi. Trečias pakeitimas – tiekimas. Kitąsyk aš būtinai dėsiu saldintos kakavos jau tiekiant košę, na ne tos tikros kakavos, kur dedame į tinginį ar brownius, o saldintos Nesquik. Ketvirtas pakeitimas – ryžiai. Mano galva, galima naudoti bet kuriuos, bet aš turėjau tik šitų. Kogero, lipnieji, skirti sušiui tiktų geriausiai.
gaminam bet ka, is bet ko su bet kuo, ane?
AtsakytiPanaikintisuprantu kad tokiua ta kosiu filosfija, bet sita kose man griežtai nooooooooo....
Gamina BET KA is BET ko ir su BET KUO?! >;DD
AtsakytiPanaikintiAnonimiski komentarai dazniausiai ir buna nevyke. Si kose tikrai nera stebuklas, nepalyginsi su kynvos ar soru ar avizinemis kosemis, Bet jei labai reikia, galiu atskanuoti sita recepta is knygos ir netgi knygos virseli,
AR REIKIA? (:
Niekam čia nieko neįrodinėk,zuiki.
AtsakytiPanaikintiIr man asmeniškai,patinka kai būna bet kas su bet kuo,nebūtinai iš knygų.Gi taip įdomiau:)
tikiu tikiu, jeigu jau is knygos, tai tada viskas tvarkoj...
AtsakytiPanaikintiDie, koks skirtumas, knyginis receptas ar ne? Kad ir bet kas su bet kuo, bet jei pavyko ir skonis džiugino - nuodėmė nesidalinti. Ką jau apie lavėjantį kūrybingumą kalbėti. O jei iš knygos - gaminęs vis tiek pastebėjimų gyvą velnią prirašo, patirtimi pasidalija - gėris neišpasakytas.
AtsakytiPanaikintiČil aut, žmogai.
Ula, nu kai bet kas su bet kuo ir supykinti zinok gali >:)
AtsakytiPanaikintiAnonimas, ai jei jau is knygos tai jau nibilekas...
Insolente, butent - jei pavyko (: Cilinam, cilinam.
niaam, o man tai laaaaabai skaniai atrodo!
AtsakytiPanaikintilabai ir ryžius mėgstu, tai išvis... :D