Košė teisinga

Nuotaiką pakels saldžioji mano variuota duonelė, šiltas pienas ir Comedy Central. Tik čiupkit morkų ir cukinjų!

2010-10-31T22:17:00.000-07:00

Olandai nenori, kad turėčiau dviratį – pirmą kart partrenkė su mašina, antrą kart – pavogė naują dviratį. Baleto pamokoms nebėra laiko, nes su medicinos studijom nepajuokausi.

Laukiu kalėdų, o Olandiškas oras – lyjo, lyja ir dar lis iki vasaros..Tad visai nejuokai, o pralinksmint pralinksmins skanus gardėsis su draugu ar drauge ir dar šiltai žiūrint (visai ne lietui!) Comedy Central.

Dabar labai įprasta gaminti saldžias duoneles, duonas, bandeles, keksiukus ir surpyragius ar siaip meduolius banduolius. Tad, manau visi žinome, iš ko susideda visų tų receptų pagrindas.. Nieko aš nelaukus, valau šaldytuvą ir spinteles ir kepu savo amerikoniško tipo duonele su grietininiu aplėjimu, katro net glajum drąsos pavadinti neturiu, bet kad skanu – tikrai taip.

Cukinijų ir morkų saldi duonelė su riešutų ir aguonų mišiniu

Vienai vidutinio dydžio kekso formai

Gardumynui mums reikia nepagailėti:

120ml graikiškų riešutų aliejaus (naudokite bet kurį, tik ne kviečių gemalų ar garstyčių – mano galva, šie ne saldėsiams)

3 kiaušiniai

170ml rudojo cukraus (naudoti galima kokio yra cukrinėje)

2 v.š. vanilinio cukraus

120ml kapotų riešutų mišinio

130ml aguonų

200ml rupių ruginių miltų

250ml paprastų kvietinių miltų

Arbatinis šaukštelis cinamono

Arbatinis šaukštelis druskos

Arbatinis ir dar pusė šaukštelio kepimo miltelių

*Grietininiam aplaistymui, jei norim:

Dvi Stiklinės liesesnės GRIETINĖS

Citrinos sulčių (spauskite vieną citriną ir vieną laimą)

150ml cukraus (baltojo arba net uogienių cukraus)

Paprastesnio šakar makar nė nebuna, va taip va:

1. Pirmas dubuo – sukapojame riešutus ir suberiame aguonas į pastarosius

2. Antras dubuo – aliejus, cukrus, vanilinis cukrus. Plakam plakam. Mikseriai ir blenderiai į šoną, šiandien treniruojam rankų raumenis.

3. Imušame kiaušinius i dubenį numeris du ir dar kartą maišom, kol taip sakant ATKERTA ranką.

4. Trečias dubuo – cinamonas, druska, kepimo milteliai ir miltai šumaisomi ir dar kartą permaišomi.

5. Sutarkuojame cukinijas ir morkas, prašom neišsidirbinėt ir cukiniją naudoti visą, su odelėm ir sėklelėm, viskas valgoma ir apendicitas greičiau bus nuo mėsų nei nuo cukinijos žievių.

6. Sutarkuotas daržoves sudedame i dubenį numeris du. Išmaišome

7. Trečio dubens turinys keliauja i antrą dubenį.

8. Keičiam ranką ir maišom, kol ATKIRS ir šitą.

9. Pirmojo dubens turinys į visą tešlą. Išmaišome.

10. Kekso forma tepame riebalais ar purškiame kepimo purškikliu (nenaudokit to kepimo popieriaus, šiandien viskas paprasta).

11. 200°C orkaitė ir kepame apie 53minutes.

Grietininiam aplaistymui:

Grietinę ir cukrų į dubenėlį ir maišome ilgai. Tada įspaudžiame citrinos ir laimo sultis ir dar kart pamaišome.

Iškepus pyragui, leidžiame atvėsti ir aplaistome grietinaites mišiniu. Paliekame saldžiąją duonelę paliūdėti šaldytuve pusvalandukui.

Manosios išvados! Ot, turiu pasakyti , kad receptas neskamba labai jau gardžiai ir nuostabiai, bet SKONIS IR KVAPAS!!!! Šiltas pienas, šioji duonelė, televizorius ir draugas – geriausias derinys. Darysiu dar kartą ir kartą. Grietinis glajus? Keista, bet ploju katutes, kad ir nesigavo kaip normalus glajus, nes visiškai netiktų. Man galva, grietininis rūgštumas labai papildo pačią duonelę ir galbūt neatrodo labai patraukliai. O skanu tai labai. Meluosiu, jei sakysiu,kad išlaukėme kol atšals..Todėl ir aplaistymas skystokas bėgo ir tekėjo, bet šiltas labai skanus. Viską sudėjus – išsiterliojom, prisijuokėm ir prisiskanavom ir užtikrinu Jus, kad šitas kartosis tikrai ne kartą!

Galimi pakeitimai: Netikiu savo ausim ir akim ir galva, bet nekeisčiau nieko...Na gerai, gal daugiau morkų ir galbūt, jei nedaryčiau grietinės aplaistymo, tuomet dėčiau imbiero ir citrinos žievlių į pačią duonelę. O galbut nenaudojant aguonų ir grietinės aplaistymėlio, tai dėčiau daug medaus ir turbūt duonelė saldžioji taptų meduoliu.

O čia tai jau nebelekas su belekuo! Nes sūdyti žemės riešutai tinka ir su soromis.

2010-09-23T08:17:00.000-07:00

Mano profesinio lavėjimo supervizorius kardiologas bando išspręsti mano nemigos problemą, kuri tęsiasi labai ilgai ir padeda niekas. O taip, mielos mano, net ketipinioras prarado sugebėjimą. Kodėl aš apie tai užsimenu? Nes jis sako, kad žmonėms labai svarbu turėti kasdienius ritualus ar kažkokius specialius įpročius, kurie teikia malonumą. Bet tai turi būti kažkas mažo, neryškaus ar nepastebimo..

Mano įprotis, aš viską valgau iš didelių puodelių, bet nedubenėlių. Nežinau kodėl, bet man visada šitai suteikia jaukumo.

Kodėl aš užsiminiau apie įpročius? Nes tai dažniausiai būna kažkas kitokio, šiek tiek neįprasto arba įprasto tik nedažno. Būtent taip atsitiko su sūdytais žemės riešutais. Visur, na gerai beveik visur, patiekaluose naudojami jie kepinti arba nekepinti, bet niekada NESŪDYTI.

Na, o sūdyti žemės riešutai labai gardu prie alaus ar prie sūrio ar kaip paprastas užkandis. Tačiau, šiek tiek pakeitus orginalų receptą aš pastaruosius panaudojau sorų košei gaminti.

Rezultatas....aš Jums sakau, pasigaminkit, o tada ir suprasit – ČIA TAI JAU NEBELEKAS!

Sorų košė su sūdytais žemės riešutais:

2 sočioms porcijoms iš spintelių traukiame

180ml sorų

400-450ml vandens

2v.š. sviesto

0.5v.š. cukraus

120g sūdytų žemės riešutų + 2v.š. riešutų tiekimui

Iš spintelės traukiame ir špižinį puodą ir toliau jau šitaip:

Soras praskalaujame karštame vandenyje, nukošiame ir suberiame į puodą.
Užpilame karštu vandeniu ir užverdame, įdedame cukrų.
Uždengtą troškiname ant mažos ugnies apie 16minučių.
Į puodą tuomet suberiame siek tiek pasmulkintus sūdytus žemės riešutus ir sviestą.
Patroškiname dar apie 6minutes. Košę išsukame mediniu šaukštu.
Uždengtą ir nukaistą puodą paliekame šiltai pašusti dar 8minutėms.
Tiekiant beriame po valgomą šaukštą nesmulkintų sūdytų žemės riešutų.

Manosios išvados! Aš, aš, aš...PLOJU KATUTES. Ši košė gauna medalį už gardumą. Tiesa pasakius, kuo toliau, tuo labiau soros ir riešutai lenkia avižinę košę su jogurtu.. Ši košė, galbūt ne pats geriausias variantas mažesniems vaikams, tačiau visiems kitiems – sotus ir gardus reikaliukas. Patikėkit manim, pusryčiams čia rimtas variantas ir tikrai energijos ir sotumo bus per akis. Pietums, na pietums reikia kažko kito. Vakarienei? Gal šiek tiek mažesnės porcijos, bet puikiai tinka. Užkandžiui? Tiks, bet tuomet tai bus jau kokios 6 porcijos, ne dvi. Vyrams patiks ir prie alaus. Nuo ko sotu? Nuo riešutų, nuo sorų, na ir sviestas dasidėtų tik, kad jo čia nedaug. Viską supliusavus ir sudėjus, mano galva, sotumo ir skanumo viršūnė. Ah, dėl vakarinio varianto galima žiūrėti pakeitimus...

Galimi pakeitimai: keisti nekeisčiau nieko anei pusryčiams, anei užkandžiui ar iškylai. Vakarienei? Na nežinau kaip jums, bet aš vis dar turiu ir jaučiu tai, kad vakarienei norisi kažko saldesnio, nes tai netaip stimuliuoja kaip sūrumas. Na tuomet sūdytus žemės riešutus keičiame mažesniu graikiškų riešutų kiekiu, dedame papildomą šaukštą cukraus ir po šaukštą juodųjų džiovintų slyvų ir abrikosų. Gausis, iš tiesų, visai kitokia košė, bet su soromis ir vakarienei, mano galva, labai tiks.

Rarbarai ir cinamonas nori derėti su ryžiais

2010-09-19T07:47:00.000-07:00

Ryžiai.. čia grūdai ar kruopos ar kas? Kad košę gauti iš jų galima tai faktas. O jie plačiai naudojami ir kituose patiekaluose ir mėgiami žmonių. Nepaisant to, aš nesu megėja ryžių, bet nesu ir nemegėja. Ryžiai gardu plove ar kaip bandelių įdaras su morkomis. Na dar skanu ir ryžių pudingas. Tad kodėl gi neduot šanso ir šiek tiek kitokiai ryžių košei?

Ramus sekmadienio rytas, namie gulinėja ir vartaliojasi ryšulys rabarbarų, o blizgančiame ir akį traukiančiame indelyje laukiniai ryžiai guli.

Būtent šitokioj situacijoj buvau aš, kai gaminau šią …

Laukinių ir plikytų ryžių košę su rabarbarais:

2moteriškėms, neitin alkanoms reikėtų

200ml laukinių ir plikytų ryžių mišinio

300ml vandens

150g rabarbarų

2v.š. šaukštų rudojo arba demeros cukraus

1.5v.š. šviesaus cukraus sirupo arba klevų sirupo

0.5 a.š. cinamono

Žiupsnelio druskos

Raitojame rankoves, rišamės prijuoste ir kimban košės procesan:

1. Čiumpan geriausia špižinį puodą ir supilame vandenį ir ryžius.

2. Verdame ant mažos ugnies apie 30minučių.

3. Beverdant įmaišome cukrų, sirupą, cinamoną, druską.

4. Paverdame apie 8minutes ir sudedame stambiai ir smulkiai supjuastytus rabarbarus

5. Leidžiame pasitušinti dar apie 6minutes arba kol ryžiai tampa visiškai minkšti.

6. Nukaičiame puodą ir po kelių minučių tiekiame.

Manosios išvados! Iš tiesų man kaip ryžių nefavoritei, tai ši košė nieko ypatingo. Vienintelis žavumas šioje košėje man pasirodė klevų sirupas ir cinamonas. Rabarbarai prideda šiokio tokio rūgštumo, kad košės saldumas neįkyrėtų. Košė, mano galva, nėra labai soti. Tad tiks kaip užkandis, desertas ar dalis pusryčių.

Galimi pakeitimai: o keisti čia yra ką, vardan įdomumo ir gardumo. Mano nuomone pirmiausia pradėkim nuo rabarbarų. Taip, jie čia dėl rūgštelės, bet aš dėčiau kitąsyk agrastus ar raudonuosius serbentus. Ne ne, nesupraskit manęs klaidingai. Tiesiog aš mėgstu agrastus ir raudonuosius serbentus labiau nei rabarbarus. Sekantis pakeitimas manau būtų vietoj įprasto cukraus ir jo sirupų padidinti klevų sirupo kiekį ir naudoti tik pastarąjį arba viską keisti medumi. Trečias pakeitimas – tiekimas. Kitąsyk aš būtinai dėsiu saldintos kakavos jau tiekiant košę, na ne tos tikros kakavos, kur dedame į tinginį ar brownius, o saldintos Nesquik. Ketvirtas pakeitimas – ryžiai. Mano galva, galima naudoti bet kuriuos, bet aš turėjau tik šitų. Kogero, lipnieji, skirti sušiui tiktų geriausiai.

Obuoliai pakeičiami, o ruginės duonos košė su plutele? Tik karvių nepamirškim!

2010-09-11T14:54:00.001-07:00

Kaip žinia, dauguma iš mūsų pradedam kažką vertinti to netekę su visam arba laikinai. Aš mėgstu juodą ruginę lietuvišką duoną; labai.

Mokantis mediciną Olandijoj juodos duonos nepriieškosi, tad vis prisimenu kaip gimtajam krašte, virtuvėj už šokolado spalvos spintelės durelių dažnokai ilsėdavosi šiek tiek apdžiūvusi juoda ruginė duona..Valgyt man skanu ir tokią, bet vieną kart prisiminiau, kad galima daryti ir košę. Puoliau kūlversčiais..ir dabar taip pulčiau, bet jau žinau ką keisčiau, kad atsipirktų vertimasis kūliais per galvas ir kojas.

Ruginės duonos košė su obuoliais ir pieno gaminiais!

2 moteriškinėms porcijoms ar 4 saldiems patiekalams pirksim, pirksim:

180g ruginės tikros duonos (močiutė plutą atiduodavo gyvuliams, aš pasilikau savo košei)

350-450ml vandens

3v.š. rudojo cukraus

1v.š. citrinų sulčių arba 3v.š. spanguolių sulčių

2 vidutinių obuolių

*Tiekiam su pienu ar jogurtu

Kūlis taip, kūlis anaip:

1. Smulkiai sugnaibykite duonos plutą (jei naudojate, jei ne – naudokit girai ar vištelėms)

2. Duonos minkštimą sugnaibykite ir sudėkite į dubenį su plutele

3. Supilkite vandenį ir virkite ant šiek tiek silpnesnės nei vidutinio stiprumo ugnies, kol duonos gabalėliai virs košės mase

4. Pagardinam ruduoju cukrumi ir sultimis. Išmaišome mediniu šaukštu ir nukaitus leidžiame pašusti.

5. Tuo metu sutarkuojame nuluptus obuolius ir įmaišome į ruginukės košę.

6. Tiekiame su kiek norim pienu ar jogurtu.

Manosios išvados! Gardu, sveika ir dar ekonomiška sunaudojant, kad ir sudžiūvusios duonos likučius. Beje jei duona visiškai kieta, ją reiktų išmirkyti karštame vandenyje prieš gaminant. Kodėl ji man patiko? Nes mėgstu duoną,nes mėgstu duoną ir pieną, o jau suderinus kartu..tai gardu. Mano nuomone, tinka kaip pusryčiai,bet sekmadieniniai. Aha aha, todėl, kad per kažkodėl per daug raminanti prieš darbo dieną. Tinka kaip pavakariai ar saldus patiekalas. Bet kodėl ji manęs neužbūrė? Skaitome toliau..

Galimi pakeitimai: Neužbūrė, nes man kažko trūko iki pilnos laimės..Jau žinau ko, tradiciniam skoniui trūko šiek tiek egzotikos. Ogi kaip čia šitaip? Mano labai mėgtamus ir kasdienius obuolius BŪTINAI keiskite apelsinais ar greipfrutais. Tuomet galite nenaudoti citrinos ar spanguolių sulčių. Cukraus kiekį pasikoreguokite, jei mėgstate saldžiau dėkite daugiau. Nors, mano nuomone, šios košės esmė jausti savotišką ruginukės skonį. Bus tikrai gardu, net neabejoju. Bet kūryba prasideda tiekiant! Pienas gardu, bet labiau tinka kefyras ar jogurtas. Jogurtas be priedų, jogurtas riebesnis. Gal graikiškas? O jei valgysit kaip desertą, manu verta išbandyti su vaniliniais ar sojos ledais. Kodėl? Nes manau, kad sojos ledų modernumas, apelsinų egzotika ir lietuviška ruginė duona – susidraugauja nuostabiai.

Saldžioji grikinaitė su uogomis ir pieno gardumėliu, nes juk GRIKIAI gali nustebinti.

2010-08-22T11:44:00.001-07:00

Aš košes verdu savajam košių špižiniame puode..Mano nuomone, kiekviena šeimininkutė turi turėti atskirą puodą ir būtent špižinį virti tik košėms. Šito reikia Jūsų pačių patogumui ir liežuvio malonumui, košė niekuomet neprisvils, net jei išeisite tuomet pavėdžioti katiną ar šunį, o neprisvilusi košė būna ne tik gardi, bet ir puikiai atrodo. Gardumui sustiprinti patariu turėti ir medinį šaukštą, na šiek tiek mažesnį, nei verdate ar trinate uogas. Išsukus košę mediniu šaukštu ji tampa puresnė.

Nesu didelė grikių megėja, bet man gardi jųjų košė su pienu ir sviestu su žolelėmis. Kažkodėl visuomet maniau, kad grikiai tinka tik kaip garnyras prie kažko sūresnio. Nors nesenai viename iš lietuviškų maisto blogų buvau radusi grikių ir lazdynų riešutų tartą. Būtent šis įrašas mane ir suviliojo išbandyti labai paprastą ir greitą Saldžią grikių košė su uogomis gardinamą mėgiamais pieno gaminiais.

Saldžioji grikių košė su uogomis

2 praalkusiems reikėtų virtuvėje paieškoti:

250ml grikių arba jųjų dribsnių

400ml vandens

250ml uogų (naudojau šaldytas ir šviežias vyšnias)

50ml rudojo cukraus

Žiupsnelio druskos

*recepte nėra nurodyta, tačiau aš siūlau valgyti su jogurtu (graikiškas būtu puiku), kefyru arba grietinėle ar grietine

Kojas pabalnojam darban šitokia eiga:

1. Užvirinti vandenį, įdėti šiek tiek druskos ir suberti kruopas ar dribsnius.

2. Virti ant ugnies apie 8minutes ir tuomet pagardinti cukrumi bei sudėti uogas.

3. Pavirinti dar 5 minutes ir nukaitus puodą nukelti nuo viryklės ir uždengus (galima dar užgobti ir stora drobe) palikti pašusti dar 5minutėms.

4. Tiekiant įdedama norimo pieno produkto, norimas kiekis.

5. Šaukštu srebiame košelę!

Manosios išvados! Košė tinka pavakariams, pusryčiams ar vakarienei. Pietums valgyti nerekomenduoju, nes ši košė nėra itin soti ir nepatenkins reikiamo energijos kiekio iki pavakarių. Skonis ganėtinai neįprastas, bet gardu. Valgyti valgyčiau ir antrą ir trečią kartą, bet tik tuomet jei galima būtų rinktis tarp ryžių ar makaronų. Ši košė manęs neužbūrė, priešingai nei kynva ar soros, tačiau vargu ar galima juos lyginti. Visgi šioji košė būtų puiki vaikams, kurie atsisako valgyti mėsą ir nori saldžios vakarienės ar pavakarių. Šioks toks geležies šaltinis, o tiekiant naudojami pieno produktai patenkins kalcio ir riebalų reikmes. Beje, šaltos valgyti nesiūlau.

Galimi pakeitimai: tiekiant galima naudoti bet kurį iš norimų pieno produktų, tik ne varškę ir ne sūrį. Bandžiau naudoti ir vanilinius ledus, buvo gardu ir šiek tiek netikėta. Virti ne vandenyje, o piene? Nežinau, nemanau..Gal tuomet tiekiant nenaudoti pieno produktų ir vietoje vyšnių naudoti mėlynes arba braškes. Uogas,žinoma, galima naudoti visokias, tik jei naudosite kietas uogas (serbentai, agrastai, bruknės), tuomet sudėkite iš karto su kruopomis. Mano nuomone, galima dar dėti ir imbiero, muškato ar cinamono, jei tinka prie naudojamų uogų.

Atsargiai sūrių mėgėjai, tai gali būti gardu! Kukurūzų kruopų košė su sūriais

2010-08-11T23:12:00.001-07:00

Vieni patiekalai valgomi iš lėkščių, kiti iš dubenėlių, kiti nuo padeklėlių ir taip toliau. Košėms šitai galioja – vienos skanesnės iš lėkščių, kitos iš gilesnių lėkščiu, o dar kitos iš dubenėlių. Tad šįkart aš suklydau, gamintą kukurūzų košę su sūriu reikėtų valgyti iš gilesnės lėkštės arba dubenėlio, nes mes valgėme iš turbūt pačių lygiausių lėkščių. Skoniui tai nepakenkė, tačiau kabliavosi srėbėsi ne taip smagiai, kaip galėtų.

Nepaisant mano klaidos ir košės nefotogeniškumo receptas yra labia paprastas, sotus ir neabejotinai gardus. Sūrių mėgėjai, kreipiuosi į Jus!

Kukurūzų kruopų košė su sūriais

2 visiškai normaliai valgantiems reikėtų nepagailėti:

130ml kukurūzų kruopų

550ml vandens

50g arba 2.5v.š. sviesto (galima ir aliejaus)

70ml smulkiai tarkuoto parmezano sūrio

70ml tarkuoto kito sūrio (mano atveju tai buvo Emmentalis)

Žiupsnelis druskos ir pipirų

*Tiekimui dar keli šaukštai tarkuoto sūrio

Geriausia šitaip daryti su mėgiama muzika, op,op,op:

1. Puode užvirinti vandenį ir maišant suberti kruopas. Ant mažos ugnies virti apie 8minutes, nepamiršti pamaišyti.

2. Po pirmojo etapo įdėti sviestą ir sūrius. Virti dar 2minutes ir jei košė pertiršta galima įpilti dar šiek tiek karšto vandens.

3. Ragauti ir tikrinti ar pakanka sūrumo. Pagardinti druska, jei trūksta, bei pipirais.

4. Nukaisti puodą ir palikti dar pašusti 5minutėms.

5. Tiekiant užbarstyti dar parmezano sūrio (mano atveju, parmezano nebebuvo likę, tad barsčiau Emmentaliu, bet skoniui nekenkia)

Manosios išvados! Sotu, sotu ir dar kartą labai sotu. Skanu, skanu ir dar kartą labai skanu. Skonis ir konsistencija tokie tąsūs ir kreminiai su šiokiu tokiu aštrumėliu ir žinoma gardžiuoju parmezanu. Tinka pietums, vakarienei ar greitam ir rimtam užkandžiui, kažkodėl pusryčiams jos nevalgyčiau, bet kodėl nepabandžius. Košė sūresne tad stimuliuos ir suteiks jėgų ir ūpo. Mano galva, gaminant vaikams reiktų naudoti kitokį sūrį, bet šitas variantas labai patiks vyrams, moterims ir visiems sūrių mėgėjams. Beje, šiam recepte galima panaudoti nepaprastai daug vaizduotės ir skonio. Skaityti toliau...

Galimi pakeitimai: sviestą galima keisti aliejumi, nesiūlau naudoti kviečių gemalų, bet labai tiktų graikiškų riešutų arba garstyčių. Pastaris ko gero – labiausiai. O vaizduotė ir skonis prasideda ties sūriais; galima keisti į vien tik parmezana ar vien tik kokį lydytą sūrį. Su žolelėmis, mocarela ar galbūt pelėsinį. Mėlynasis pelėsinis, man atrodo, tiktų labiau nei parmezanas (galbūt todėl, kad mėlynasis mano favoritas). O balto Brie jau nesiulyčiau, manau jis peršvelnus. Na bet galima pabandyti dėti graikiškų riešutų ir daugiau juodųjų pipirų, bet nesu garantuota, kad gautųsi taip gardžiai. Dar nemanau jog suveiktų varškės ar fetos sūris, bet visi kiti PIRMYN!

Bemiltė raudonųjų greipfrutų duona

2010-08-10T21:23:00.001-07:00

Perspėjimas! Šiandienos įrašas bus šiek tiek kitoks, nes tai nebus košė, bus vaisių duona pyragas.

Mano mama, kaip ir visų kitų, mano galva gamina labai skania tiek rimtus nesaldžius tiek rimtus saldžius patiekalus,ypatingai savo varškės apkepą ir lietinius, tačiau niekad nekepdavo pyragų. Tačiau mano tetos visad stulbino visus savo firminiais saldumynais. Viena gardžiu ir šlapiu ypatingai šokoladiniu tinginiu su iš nežinios šalies gauta tikra kakava. Kita nuostabiai formuoja žolėlių sviesto avinėlį Šventoms Velykoms ir kepa naujobiškai-senobiškas gardžias Romo Bobas. Trečioji visuomet nustebindavo Bananų duona. Ją kepdavo tai didelės kekso formos, tai mažyčiais keksiukais, tai širdies formos ir taip toliau.

Visi tie gardumynai man labai patikdavo, ir ne tik man. Tačiau labiausiai atmintyje įstrigdavo Bananų duona. Tuomet aš puoliau pati gaminti ją ir taip prasidėjo mano įvairiausių duonų pyragų kepimai: tai cukinijų, tai morkų, tai riešutų ar sėklų, tai moliugų ar ta pati bananų.

Pastarieji man patinka savo drėgnumu ir tai kad duona yra skanus pusrytinis pyragas. Tad iš visų šių bandymų man vieną kart gimė idėja panaudoti kitą vaisių šiam reikalui..

Mano namuose niekuomet netrūksta vaisių ir dažniausiai tai būna bananai arba greipfrutai (raudonieji). Aš mėgstu greipfrutus ir todėl surenčiau idėją juos panaudoti duonoje. Ne šiaip sau greipfrutus, bet su visa jųjų žieve. Ir dar negana to nenaudoti miltų.

Svarsčiau ar iš to kas nors gausis, kai mano akys netyčia palietė skandinavės merginos receptas, kur ji naudojo tokiam pyragui apelsinus su visa žievele ir aš skuodžiau virtuvėn! Rezultatas mane išvertė iš kojų gerąją to žodžio prasme.

Raudonųjų greipfrutų duona be miltų

1 įprastinei kekso formai reikės:

2 didesnių raudonųjų greipfrutų (jau gerai panokusių ir sultingų)

4 kiaušinių (manieji buvo M dydžio)

250g maltų migdolų

200ml kviečių sėlenų

210ml rudojo cukraus

1a.š. kepimo miltelių

1a.š. vanilinio cukraus

1a.š. malto imbiero

1.5 a.š. cinamono

Žiupsnelis druskos

Aliejaus ar sviesto skardai ištepti

*3v.š. sezamo sėklų

*Džiūvėsių ar dar kviečių sėlenų skardos pabarstymui

*Vanilinių ledų tiekimui

Pasiraitom rankoves, kurių per karščius neturime, ir pirmyn:

1. Labai gerai nuplaukite raudonuosius greipfrutus ir supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais su visomis žievėmis. Siūlau pjaustyti r.a.n.k.o.s.e virš dubens į kurį dėsite vaisius, kad išsaugotumėte kuo daugiau jųjų sulčių.

2. Tuomet su elektriniu trintuvu arba kitaip sakant blenderiu sutrinkite greipfrutus iki ganėtinai vientisos masės.

3. Cukrų išplakite su kiaušiniais tol kol masė šiek tiek pabaltuos.

4. Kitame inde sumaišykite maltus migdolus, kviečių sėlenas, kepimo miltelius ir prieskonius ir sezamo sėklas, jei naudojate.

5. Sausus produktus suberkite į kiaušinių ir cukraus plakinį. Gerai išmaišykite.

6. Išmaišytą puodo turinį supilkite ant sutrintų raudonųjų greipfrutų ir vėl gerai sumaišykite.

7. Čiupkite skardą ir ištepkite sviestu ar aliejumi, jei naudojate pabarstykite džiūvėsiais arba kviečių sėlenomis.

8. Supilkite pyrago masę į skardą ir kepkite apie 1h 185° C įkaitintoje orkaitėje.

9. Tiekti šiek tiek pravėsusį (na nebe karštą) su pora rutulėlių vanilinių ledų vakariniam desertui arba valgyti kaip pusrytainį su pienu .

Manosios išvados! Kadangi idėja gimė labai nelauktai, o poto ją patvirtino ir skandinavė mergina, o dar ir gardus rezultatas, tai savimi labai didžiuojuosi. Duonoje pyrage man patiko, kad puikiai jautėsi greipfrutų kartumas ir rūgštumas ir saldumas viename. Puikiai, mano galva, derėjo prieskoniai ir nebuvo per saldu. Vakarop valgėme su ledais, o ryte su jogurtu ir gėrėme šaltą pieną. Prieš miegą manau tiktų su puodeliu senobiškai ruoštos kakavos iš muolinio puodelio.

Galimi pakeitimai: prieskonių galima nedėti visai, o galima juos keisti į muskatą ar kardamoną ar pasirinktinai dėti tik vieną iš prieskonių. Greipfrutą kogero galima naudoti ir geltoną, jei patinka labiau, nors jie rūgštesni, tad reikėtų šiek tiek daugiau cukraus. Maltus migdolus ir kviečių sėlenas galima keisti miltais; pusė kiekio galima dėti rupius arba galima dėti savaime kylančius, tuomet nereiks kepimo miltelių. Cukrų galima naudoti pusė balto,pusė rudo arba vien tik baltą. Saldikliu tai nekeisčiau, nes manau, tikrai nepavyktų duona pyragas. Tiekti tinka ir su jogurtu , turkišku ar paprastu, grietinėle ar grietine, pienu, o gal kefyru ar pasukomis,šalta kava su pienu, latte, frappe ar bet kuo kas yra su pienu (:

Perlinių kruopų ir griežčių košė. Rimta atmaina lašinukams

2010-08-09T23:51:00.001-07:00

Atradau puikią alternatyvą, kai pasiilgstame lietuviškų kaimiškų pietų – lašinukai su svogūnų laiškais, sviestu ir juoda duona. Man tokio valgio norisi kai prisimenu paprastumą, vaikystę, sunkiai triūsiančius suaugusiuosiu ir senelį su močiute. Kai išviriau šią košę ir sėdome puotauti, visus puotaujančiuosius užplūdo tokie pat jausmai kaip valgant lietuviškus kaimiškus pietus. Tad todėl ir nusprendžiau, kad jei namie nėra lašinukų ir gardžios juodos duonos, tuomet galima griebti kruopas. Ši košė nėra visiškai tradicinė, ji turi šiek tiek kitokio skonio, bet yra labai gardi – užtikrinu.

Perlinių kruopų ir girežčių košė

2 baisiai alkaniems, nė nedrįstu abejoti, kad nepakaks:

120ml perlinių kruopų (geriau kad nebūtų dribsniai)

120ml vandens

200g griežčių (galima keisti bulvėmis, pastarnokais, saliero gumbais ar batatais. Bet čia tik mano nuomonė)

200ml pieno (aš keičiau kefyru)

2šaukštų sviesto (galima dėti ir daugiau, arba pilti aliejaus vietoj sviesto)

Žiupsnelio druskos

Procesas labai paprastas, nors šiek tiek užtrunka. Judam!

1. Kruopas nuplauname, pilame į dar nepilnai užvirusį vandenį. Pasūdome.

2. Verdame apie 30-40minučių.

3. Griežčius nulupame, nuplauname ir supjaustome mažokais kvadratėliais arba netaisyklingais gabalėliais.

4. Sudedame griežčius į jau suminkštėjusias kruopas ir išmaisome.

5. Pieną pašildome ir supilame į puodą su kruopomis ir griežčiais.

6. Troškiname dar apie 20minučių.

7. Įmaišome sviestą, jei reikia dar įberiame druskos. Ir leidžiame dar pašusti minutes.

8. Puodą nukaičiame, po kelių minučių, kad košė būtų dar puresnė – išsukame mediniu šaukštu. (Jei neturite medinio, tai geriau ir nesukite).

Manosios išvados! Košė tiek skani, kiek ir soti. Labai puri ir švelni. Griežčiai suteikia sultingumo ir įvairesnio skonių. Košė buvo labai gardi ir greit pradingo, tad po kelių valandų vyrų prašymo, teko kartoti. Bandžiau su bulvėmis ir pavyko lygiai taip pat skaniai. Pusryčiams jos nesiūlau, nes mano galva, yra dar kiek per rimtoka. Na nebent tai gan vėlyvi pusryčiai (nes manieji tai 8a.m.) ir Jūs žadate eiti kasti bulvių ar griebti šieno, tada nedvejodami griebkit po dubenėlį šito paprastumo. Mano galva, patiks tiek moteriškėms, tiek vyrams. Na mažesniems vaikučiams bedančiams, košę turbūt reiktų pertrinti, nes yra pakankamai kampuota. Bet tikti – tinka. (:

Galimi pakeitimai: sviestą žinoma galima keisti bet kokiu aliejumi, kiekį galima reguliuoti taip pat pagal skonį. Vienam mano puotos vyrui trūko sviesto, tad į savo dubenėlį užsisakė dar papildomą šaukštelį. Taip gali kiekvienas. Pieną aš vieną kartą keičiau kefyru, abiem atvejais pavyko. Galima pilti ir grietinėlės ar grietinės, bet tuomet košė bus šiek tiek saldesnė ir kogero dar puresnė. Dar galima įdėti žiupsnelį paprastų maltų juodųjų pipirų. O dėl griežčių tai keisti galima ir bulvėmis paprastomis, ne batatais. Buvo ir šitaip gardu. Mano galva, galima keisti ir saliero gumbais, kam patinka salieras. Galima keisti ir pastarnoku ar morkomis, nors pastarosios man labiau tinka prie avižų nei prie perlinių kruopų. O tiekiant jei dar nepakanka rimtumo galima įdėti ir pjaustyto kumpelio ar lašinukų!

Karštos vasaros meniu. Šalta uogų košė su mėtomis

2010-08-06T22:18:00.001-07:00

Šiandien bus labai karšta diena, o aš kaip tik turiu puikų receptą tokis dienos pusryčiams. Jis puikiai pakeis kiaušinienę, sekmadienio ryto blynelius ar meduje kepintus dribsnius. Tai sezonis vasaros maistas, tad pilnas vitaminų ir mineralų - itin naudingas tiek vaikams, tiek vyresniesiems.

Vasarą dvelkiantis gardus ir lengvas patiekalas, Šalta uogų košė, padės atsibusti ir atsigaivinti, nes tiekti ją reikia su šaltu pienu, grietinėle, kefyru ar jogurtu be priedų. Tai būtent dar viena priežastis dėl ko ši košė yra naudinga. Pieno riebalai lengvai pasisavinami ir labai reikalingi vaikams.

Šalta juodųjų serbentų košė su mėtomis:

2 nelabai didelėms pusryčių porcijoms reikia:

500g juodųjų serbentų (galima šviežius, galima šaldytus)

130ml vandens

Puspilnės saujelės mėtų

4v.š. rudojo cukraus

2.5 v.š. kukurūzų krakmolo

3v.š. vandens krakmolui tirpinti

Tiekimui reikia apie 300ml kefyro, grietinėlės, pieno ar jogurto be priedų (ko turite, ką mėgstate ar ko norite)

Procesas labai greitas ir vyksta šitaip:

1. Juoduosius serbentus nuplauti ir su mėtomis sudėti į puodą storu dugnu.

2. Užpilti vandeniu ir užvirti. Virti apie 3minutes, kol uogos pasidarys minkštos.

3. Šiek tiek pravėsinti, sudėti cukrų ir sutrinti elektriniu trintuvu ar šakute.

4. Krakmolą sumaišyti su 3v.š. vandens ir išmaišyti.

5. Nuolat maišant uogų košę pilti ištirpintą krakmolą ir puodą pakaitinti dar apie 2minutes, kol košė dar labiau sutirtštės.

6. Nukaisti ir leisti atšalti. Tiekiant pilti į dubenėlį pasirinktą šaltą pasirinktą pieno gaminį ir ant viršaus krauti šaltą uogų košę.

Manosios išvados! Juodieji serbentai ir mėtos suteikia rūgštelės, o cukrus prideda saldumo. Tad gaunasi saldžiarūgštė košė, kurią buvo labai gardu valgyti su kefyru. Mėtos taip puikiai žaidė tiek su uogomis tiek su kefyru. Pačios košės konsistencija it džemo ar drebučių – man labai patiko. O kur dar jautėsi mėtų lapelių gabalėliai. Iš pradžių košę bandėme valgyti neišmaišytą, tačiau sumaišius su kefyru skonis pasidarė dar gardesnis, o saplva tarsi šaltibarščių. Košė nėra labai soti, tačiau tokios ir nereikia mega omega karštai dienai. Mano nuomone, šie pusryčiai patiks vaikams, moterims ir nėra nė abejonės vyrukams.

Galimi pakeitimai: uogas galima keisti bet kokiomis, tiek braškėmis ar šaltalankiais. Cukrų galima naudoti bet kokį, bet aš megėja rudojo. Krakmolą galima naudoti ir bulvių, didelio skirtumo nėra. Nors saldiems patiekalams geriau naudoti kukurūzų. Mėtas galima naudoti tiek džiovintas tiek šviežias, tik džiovintų reikės šiek tiek daugiau. Tiekimui, kaip žinia, galima naudoti bet kokį pieno gaminį, kuris nėra labai skystas, pvz.: pasukos. Žiemą šią košę galima gaminti iš šaldytų uogų arba iš uogienės, tuomet nereikės dėti cukraus.

Namai pakvimpa riešutais.Quinoa košė su datulėmis ir sėklomis

2010-08-05T23:07:00.000-07:00

Vakar ir užvakar naktį galima buvo pamatyti Lietuvoje šiaurės pašvaistę, aš ją pamačiau. Buvo labai gražu, it dangus gelsvai rausvai ir orandžiniai su melsvumu pulsuotu, na it dirbanti širdis. Man tai buvo pirmas kartas, atradimas ir pamatymas šiaurės pašvaistės. Bent jau tiek, kiek aš pamenu. O tą dien mano namuose tvyrojo puiki aura, buvo geras rytas. Ne tik man – visiems, nes namai kvepėjo riešutais, na ne taip, kad vienam kampelyje tiesiog dvelktų. Bet visuose namuose tvyrojo it aromato debesis juosmens aukštyje.

Riešutinę skanią aurą namuose paskleidė verdama quinoa (kynva arba bolivinė balanda). Tai buvo dar vienas atradimas man. Senai šias sėklasinojau, bet vis nedrįsdavau ragauti, o kai paragavau esu jė apkerėta ir užburta. Dabar quinoa mano mėgiamiausiųjų viršūnėje, na ar avižas pralenkė – nežinau. Avižomis aš smarkiai pasitikiu ir sunku jas nugalėti, bet jei quinoa manęs laikui bėgant neapvils, tuomet avižos bus nukautos.

Siūlau labai sveiką ir nepakartojamai skanų košės receptą, tiks ir dietos besilaikančioms, nes riebalų nėra. Nors prisiminkit, kad riebalai nėra blogai.

Bolivinių balandų košė su datulėmis ir sėklomis

2vidutinės arba 1labai didelė ir skaniii-ii

Gardumynui mums reikia nusipirkti ir turėti:

130ml kynvos( bolivinės balandos)

400ml vandens

4v.š. aguonų

3v.š. sezamo sėklų

10smulkintų džiovintų datulių (galima keisti)

4v.š. medaus arba rudojo cukraus

Žiupsnelio druskos

Neskubant ir su meile darom šitaip:

1. Į puodą suberiame bolivines balanads, aguonas ir kaitiname apie 3minutes. Arba kol gražiai paskrus, bet neperskrus.

2. Užpilame sėklas vandeniu ir uždengus ant mažos ugnelės troškiname 16-18minučių. Arba kol vanduo susigers į sėklas.

3. Pagardiname druskele, sudedame smulkintas datules ir sezamo sėklas. Dar patroškiname 2minučių.

4. Nukaičiame puodą, įdedame medaus ar cukraus, išmaišome.

5. Paliekame šiltai pašusti košę dar apie 10minučių.

6. Tiekiant jei trūksta saldumo dar apsišlakstome papildomu kiekiu skysto medaus.

Manosios išvados! Nuostabiausias kvapas, o jau skonis! Konsistencija sėklų yra biri ir puri, tačiau medus ar cukrus jas visas sulipina ir košė pasidaro tokia minkštutė. Nei lipni nei tiršta, bet minkšta. Košė saldi ir lengva, tad manau yra universali. Tiek pusryčiams, pietums (nepamirškim sriubos su grietine) ar vakarienei, o gal desertui ar užkandžiui. Lengvai virškinama, soti ir sveikutėlė. Man ji tokia labai moteriška, tačiau neslėpsiu, kad vyrai irgi gyrė. Tad drąsiai galite vaišinti savo vyrus!

Galimi pakeitimai: Na medų galima keisti bet kokiu cukrumi, ar demera ar muscovadu ar baltuoju ar kokiu tik nori. Galima keisti ir agavo sirupu ir klevų sirupu. Su klevų sirupu ir medumo, ko gero yra skaniausia. Aguonų ir sezamo galima dėti ir daugiau. Dėl datulių tai galima keisti bet kuriais džiovintais vaisiais, tačiau mano galva TIK datulės čia yra optimaliausia ir gardžiausia. O sėklas virti piene? Na nežinau, visai įdomu būtų pabandyti.

Mano klaida, bet skani. Avinžirnių ir bulvių košė

2010-08-04T23:01:00.000-07:00

Šią košę sako reikia daryti iš žinių ir krakmolingų bulvių, tačiau aš pasirinkau avinžirnius. Juk esmė tai ta pati, nors avinžirnių ir paprastų mūsiškų žirnių skoniai skiriasi. Tad būtinai bandysiu ir su paprastais žirniais.

Košė buvo labai skani, bet dėl mano žioplos klaidos konsistencija gavosi it tirštos sriubos. Dėl šios priežasties aš košę tiekiau jau ganėtinai šaltoką ir kaip garnyrą prie keptos lašišos. Klaidą paminėsiu visko eigoje, kad Jūs jos nepakartotumėte ir galėtume valgyti ne vien kaip garnyrą ar trintą sriubą.

Šią košę,sako, labai gardu valgyti su barstytais keptais svogūnais ar jųjųj laiškais ir kumpeliu. Tačiau ji tiko ir prie žuvies.

Niekam nepatinka nevykę receptai, tad rytoj pasižadu dar vieną gardų ir saldų įrašą.

Avinžirnių ir bulvių košė:

2 didžiausios ir sočiausios porcijos arba 6dideli garnyrai gaminami iš:

200ml avinžirnių

400ml vandens

50g sviesto ar aliejaus arba lašinukų

2 didesnių arba 3mažesnių krakmolingų bulvių

200ml pieno

Druskos ir pipirų pagal skonį

Procesas paprasta ir vyksta šitaip:

1. Avinžirnius užmerkti nakčiai vandenyje arba ryte, jei norite to pietums arba vakarienei.

2. Avinžirnius ir vandenį, kuriame mirko, supilame į puodą ir verdame 30minučių.

3. Sudedame riebalus (sviestas ar aliejus ar lašinukai) ir luptas bei supjaustytas bulves.

4. Verdame dar apie 18minučių, kol avinžirniai ir bulvės bus minkšti.

5. Nukaičiame puodą ir nupilame pusę likusio kiekio vandens.

6. Įpilame pieną, pasūdomepagal reikmę ir dar kartą užviriname.

7. Puodą nukaičiame ir sugrūdame grūstuve ar elektriniu blenderiu.

MANO KLAIDOS: manosios bulvės nebuvo itin krakmolingos, tiesą sakant, visai nekrakmolingos. O vandens nupyliau labai nedaug, nes pasirodė kad šitiek pieno nepadarys košės užtektinai minkštos. DEJA, dėl per didelio vandes kiekio ir krakmolo beveik nebuvimo košė gavosi skysta. Būtinai naudokite vidutiniškai arba labai krakmolingas bulves ir nupilkite pusę ar daugiau nuoviro.

Manosios išvados! Košė labai gardi ir beproto soti tiek kaip garnyras, tiek kaip pagrindinis patieklas. Tai nėra saldu, tad tinka pietums ar vyriškai ganėtinai ankstyvai vakarienei (ne prieš miegą porai valandų). Pusryčiams reikia valgyti daug ir sočiai, tačiau mano nuomone, ši košė per rimta rytui. Košė kartu ir labai vyriška, o jei su kumpeliu tieksite vyrams, tai net neabejoju, kad priekaištų: „AŠ DAR ALKANAS“ tikrai nesulauksite.

Galimi pakeitimai: na vietoj avinžirnių galima ir sakoma orginale reiktų naudoti paprastus džiovintus žirnius. Bet aš manau, kad galima keisti ir baltosiomis ar margomis pupelėmis, o gal ir mung pupelėmis. Bulves jei labai kakromilngos galbūt galima pusę kiekio keisti kokiais kitais šakniagumbiais, pvz.: griežčiais. Bet tada nupilkite visą nuovirą. Košę,manau, galima tiekti ir su rūkyta žuvimi ir su mėsa ar vokiškom dešrelėm. O jei norisi kažko lengvesnio, tai kogero tinka ir šaukštas grietinės.

Tikiuosi mano pastabos ir pastebėjimai, įvertinimai neatbaugins nuo išbandymo šios sočios ir sveikos košės (bulvės nėra nesveika – turi daug vitamino C bei kadangi yra daržovė turi daug skaidulų, o dėl krakmolingumo pastiprina energija, ką jau šnekėti apie kitus mineralus).

*Lašiša ir burokėliai labai fotogeniški, o košei jau nelabai kaip sekėsi (:

Burokėlių ir grikių košė. Prisivalgę pokerio turnyran

2010-08-03T23:08:00.000-07:00

Grikių aš nelabai mėgstu, nebent jie kotleto arba miltų pavidale. Tačiau burokėliai yra gan neblogi favoritai pas mane. Juos sukombinavus išėjo visai padorus variantas ir dabar galiu sakyti, jog grikiai vis dėl to gali būti skanūs ir košės pavidale.

Suvalgius šią košę mane užplūdo noras eiti pažaisti pokerio. Tad aš ir sugalvojau, kad visgi ši košė yra šiek tiek rimtas vyriškas variantas. Tačiau ją sumoteriškina baltoji košės kepurėlė.

Susumavus rezultatus, grikiai ir burokėliai yra teisinga, šie tiek vyriška ir yra labai rimtas valgis. Jei savo vyrams į košę įdėsite mėsos ar jos patieksite šalia, net neabejoju jog viskas bus užskaityta kaip sotūs pietūs.

Grikių ir burokėlių košė

2 normalioms porcijoms griebiam:

160ml grikių

1.5v.š. aliejaus

250g burokėlių

2skiltelių česnako

450ml vandens

Prieskoniai: čiobreliai, krapai, druska, juodieji pipirai.

2 didžiausi šaukštai grietinės

Po virtuve, kaip Jurgelis daro:

1. Grikius suberiame į sausą puodą ir kaitiname 4minutes.

2. Keptuvėje įkaintinam aliejų, sudedame susmulkintus česnakus ir tarkuotus burokėlius. Kepame apie 4minutes.

3. Keptuvės turinį sudedame į puodą su kruopomis. Užpilame karštu vandeniu, pagardiname prieskoniais.

4. Uždengus puodą ant mažos ugnelės troškiname apie 30minučių, kol vanduos bus susigėręs į kruopas.

5. Tiekiame su didžiausiu šaukštu grietinės!

Manosios išvados! Košės konsistencija gan biri, todėl labiau primena garnyrą, o ne pačią košę. Nemanau, jog tai vakarienei skirtas patiekalas. Jis toks rimtas ir sotus bei sūrokas, kad siūlau tai valgyti šiek tiek vėlesniems pusryčiams arba pietums. Burokėliai košei suteikia gražią spalvą, o itin gardi košė tampa nuo daug,daug krapų ir šaukšto grietinės. Tik žinoma nereikia perdauginti pastarųjų, kad nebūtų grietinį su krapais pagardinta grikiais ir burokėliais. Šiai košei pikantiškumo suteikia ir česnakai.

Galimi pakeitimai: iš šios košės nemanau, kad išeis padaryti saldų variantą. Nors įmanoma, bet nesiūlyčiau. Aliejų galima keisti ir sviestu, bus ūkiškesnio skonio. Jei kam trūksta aštrumo ar pikantiškumo galima su česnakais dar pakepinti ir vieną didelį svogūną. Grietinę keisti jogurtu? Neverta.

Kepta avižinių dribsnių košė su morkomis

2010-08-02T23:26:00.001-07:00

Avižinės kruopos visuomet konkuruodavo su perlinėmis mano mėgiamiausiųjų kruopų viršūnėje. Todėl jas esu išbandžiusi visaip ir su daug kuo, tačiau keptos košės – niekada.

Pabandžiau ir labai patiko, bet žinau kur šiek tiek suklydau. Tad po receptu pasiaiškinsiu – nepergyvenkit!

Kepta avižinių dribsnių košė su morkomis

2 rimtoms porcijoms mes turim užtekti:

1 la-a-bai didelės morkos (arba 2 mažesnių)

700ml vandens

350-400ml avižinių dribsnių ( ne greito paruošimo! )

1.5 v.š. sviesto arba aliejaus

Druskos pagal reikmę

*“Forest Blend” santa maria prieskonių mišinio

*Šviežių petražolių

Pastaba: * pažymėti produktai yra pasirinktiniai

Kadangi aš mėgstu suktis namie klausydama garsiai muzikos, tai virtuvėje šokam taip,taip,taip:

1. Morkas nuskutame ir nuplovus supjaustome ar sutarkuojame plonais griežinėliais.

2. Užpilame morkas 200ml karštu vandeniu ir įberiame šiek tiek druskelės. Troškiname apie 8minutes. Kol suminkštės, bet nebus perminkštos.

3. Nupilame vandenį nuo morkų ir paliekame atvėsti.

4. Tada supilame likusį vandenį į puodą, suberiame avižinius dribsnius ir šiek tiek druskos. Verdame ant mažos ugnies apie 8minutes. Kol vanduo susigers, o dribsniai nebus per minkšti.

5. Keptuvėje įkaitiname aliejų arba sviestą, sudedame troškintas morkas, avižinę košę, įdedame forest blend prieskonių mišinį, jei naudojama.

6. Kepame ant mažos ugnies apie 6-8minutes.

7. Tiekiant pabarstome šviežiais petražolių lapeliais.

Manosios išvados! Košė, kaip ir dauguma kitų, yra labai labai soti ir skani. Kadangi nėra saldi – siūlau pusryčiams ar pietums. Jei valgome pietums, mano nuomone, labai tinka dar šalia suvalgyti pora riekelių kaimiško varškės sūrio – pilnas pietų komplektas (ei, niekada nepamirškite sriubos).

Košė turėjo gautis nebiri, tačiau dribsniai turėtų matytis gan aiškiai. Na čia ir buvo mano klaida, man tokia konsistencija nesigavo, nes namie deja turėjau nedaug stambių avižinių dribsnių. Savają avižinę košę sumaišiau per pusę stambių dribsnių ir pusę greito virimo. Todėl košė buvo šiek tiek glitesne ir neaiškesnė, nei turėjo būti. Tačiau manau, kad skoniui tai nepakenkė – buvo labai gardu.

Dėl prieskonių mišinio – „Forest Blend“, na man jis puikiai įsipaišė ir kitą kartą gaminant tikrai dėsiu ir vėl. Na, o jei tokio neturite, tada jo sudėtis yra tokia: svogūnai, jūros druska, džiovinti grybai, petražolės, čiobreliai, rozmarinai, juodieji pirpirai, česnakai. Dalių neparašyta.

Galimi pakeitimai: manau, kad čia labiausiai tiktų kviečių gemalų aliejus, nes jis tokio gan specifinio ir ūkiško skonio – tokio, kokia ir yra košė. Naminė ir soti. Žinau, kad gan nemažai žmonių niekaip nepripranta prie to aliejaus skonio, tad ko gero, ne visiems ir siūlau jį naudoti. Man vyrukas siūlė panaudoti dar ir česnakėlių kepintų, tad gal ir verta pabandyti.

O jei avižinius dribsnius virtumėme ne vandenyje, o piene – tai manau irgi būtų skanu ir dar sočiau. Nors, aš to daryti nežadu.

Ūkiškųjų sorų košė su riešutais ir slyvomis

2010-08-01T23:05:00.001-07:00

Soros gan ūkiškos kruopos. Tokios rimtos ir sočios, tad vis atrodo – jųjų patiekalai turi būti bet kokie tik ne saldūs. Netiesa. Sorų košė su slyvomis ir riešutais gali būti itin sotus, sveikas, maistingas patiekalas bet kuriuo paros metu, kaip pagrindinis valgymas arba kaip užkandis sumažinus porcijos dydį. Kodėl ši košė universali? Na, pirmiausia todėl, kad gali naudoti riešutus tuos, kuriuos labiausiai mėgsti; džiovintas slyvas irgi gali keisti į abrikosus ar papajas ir panašiai. Todėl šią košę siūlau gaminti išrankiems vaikams, kurie nemėgsta mėsos, nes juk riešutuose yra daug geležies ir baltymų, kurių vaikas negauna iš mėsytės. Ši tai, žinoma, tinka ir vegetarams.

Sorų košė su slyvomis ir riešutais

2 didokos porcijos jus pradžiugins, jei namie bus:

150ml sorų kruopų
500ml vandens

1v.š. sviesto
2v.š. rudojo cukraus

70g riešutų ( aš naudojau bertoliškus)

100g džiovintų slyvų

žiupsnelio druskos

*pasirinktinai, jei turime galime dar naudoti šaukštą citrinos sulčių

Ruošos eiga labai paprasta:

Kruopas nuplauti karštame vandenyje ir suberti į puodą.
Užpilti vandeniu, pasūdyti ir užvirti. Bei troškinti apie 15minučių.
Sudėti pjaustytas džiovintas slyvas ir toliau troškinti apie 12minučių.
Įmaišyti sviestą, cukrų, sukapotus ar susmulkintus riešutus.
Puodą nukaisti ir palikti pašusti dar 10minučių.
Tiekiant įpilti ir išmaišyti citrinos sultis.

Manosios išvados! Tiesą sakant, aš pasidariau sorų kruopų mylėtoja. Man patinka, kad jos skanios ir kvapnios ir superuber sočios. Riešutų, džiovintų slyvų ir rudojo cukraus derinukas košei prideda desertinių minčių, bei aprūpina mūsų organizmą reikalingom medžiagom. Konsistencija būtų beveik kreminė jei įdėtume šiek tiek daugiau sviesto, tačiau man patiko tokia, kokia išėjo. Tad nors soros ir ūkiškos kruopos, bet tikrai gali būti ir gardžiausias užkandis.

Galimi pakeitimai: na čia kaip diena aišku, jog riešutus ir džiovintus vaisius galima keisti kokiais tik norime. Sviestą pakeisti galima manau į riešutų, skrudintų moliūgų sėklų aliejų. Na gal net į bet kokį, tik ne kviečių gemalų ar rapsų ar saulėgrąžų.

Manų košės šerbetas. Puikus variantas sergančiam vaikui apgauti

2010-07-31T22:24:00.001-07:00

Manų kruopos nėra mano pačios mėgstamiausios, jei galima rinktis, tai visada jųjų nesirenku. Tačiau išbandžius šitą Purios manų košės arba Buberto receptą, manų kruopas pakėliau vienu lygmeniu aukštyn prie kitų mėgiamųjų.

Šios košės ypatybė, kuri man sukėlė daugiausia minčių, teigiamų teigiamų, tai – rekomenduoja tiekti atšaldytą su kisieliumi ar uogiene. Na ir ką Jūs manot? Atšaldyti nespėjom, nes labai norėjom kibti darban ir sulapnoti savo porcijas. Tačiau valgėm jau šaltoką su vyšnių uogiene. Tuo metu, man galvoje kirbėjo mintys, kad visa tai panašu į ledus. Ne tik savo skoniu, bet ir išvaizda. Tad sugalvojau, kad tai puikus receptas apgaudinėti mažus vaikus žiemą, kai jie nori ledų, o serga bronchitu. Bet Bubertas yra keliskart maistingesnis ir tikrai nepablogins bronchito reikalų.

Puri manų košė, arba Bubertas

2moteriškoms porcijoms arba 4vaikiškiems desertams mum reikia nusipirkti:

2 kiaušinius (naudojau M dydžio)

1v.š. rudojo cukraus (dėjau su mažu kaupeliu)

1a.š. vanilinio cukraus

3v.š. manų kruopų

300-400ml pieno

5v.š. vyšnių uogienės ( galima keisti bet kokia, kokią mėgstate. Kiekį taip pat)

O dabar visi kartu šitaip:

Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų.
Baltymus išplakame su vaniliniu bei ruduoju cukrumi iki purumo. Tuomet įmaišome manus ir dar paplakame – iki vientisumo.
Puode užviriname pieną.
Kelis šaukštus užvirto pieno pilame į kiaušinio trynius ir išmaišome.
Išmaišytus kiaušinio trynius pilame į verdantį pieną ir nuolat maišant kaitinam kelias minutes (man užtruko 4.5minutės) kol sutirštės.
Sutirštėjus puodą nukaičiame. Šiek tiek pravėsus supilame baltymų/cukraus/kruopų plakinį į puodą su sutirštėjusia mase – išmaišome.
Padedame šaltai – leidžiame atšalti.
Tiekiant uždedame vyšnių uogienės. Vualia!

Manosios išvados! Košė labai gardi ir konsistencija nei biri, nei kreminė, nei skysta – neapsakoma, bet puri. Košė pakankamai soti, tačiau nesiūlyčiau jos pusryčiams arba pietums. Mano nuomone, šis receptas labiau tinka vakarienei ar desertui, o gal užkandžiui. Na, o jei vis dėl to norite Buberto pusryčiams ar pietums – siūlau smarkiai didinti porciją.

Galimi pakeitimai: galima naudoti bet kokį cukrų – nebūtinai rudąjį. Uogienė tinka bet kokia, mano galva, nuo įprastos lietuvių mėgiamos braškių iki įmantriausių egzotinių vaisių marmaledų. Rūgštesnes ar saldesnes,kokias mėgstate, nes tinka viskas. Dėl pieno – nežinau ar galima būtų imti per pusę pieno ir vandens. Turbūt galima, bet skaniau su pienu.

* Balsuoju jog Bubertas turi būti pripažintas žieminiais ledais arba vakaro desertu.

Sorų košė stebina. O patiktų gal net Jėzui.

2010-07-31T05:46:00.000-07:00

Kai buvau Olandijos medicinos fakulteto workshope, tai laisvalaikiu skaičiau Bibliją. Ne, ne dėl to, kad tikėčiau – nes nebuvo daugiau pasirinkimo. Tačiau mintis visai ne čia; skaitydama aš nuolat galvojau kuo gi aš galėčiau išmaitinti minią, bet iš mažo kiekio maisto?

Šiandien ta diena, kai atsakymą radau. Taigi viskas sočiuosiuose sorose. Košė, kurią išbandžiau mane nustebino, gerąją prasme. Todėl pirmiausia ir siūlau sekti mano žodžiais ir pirmiausia ją pasigaminti, o jau tada palyginti mano ir jūsų nuostabas.

Sočioji sorų košė su grūdėtąja varške

2 vyriškiausioms porcijoms negalite pristigti štai ko:

150ml nevirtų sorų

500-600ml verdančio vandens

žiupsnelio druskos

30g arba 1,5v.š. sviesto

200g grūdėtosios varškės (orginale siūloma dėti 100g, bet aš dievinu pieno produktus)

*pasirinktinai – puošiau šviežiais mėtos lapeliais

Virtuvėje strypčiojam taip:

Soras nuplauname karštame vandenyje, na ne tame kuriame virsim! Ir nukošus suberiame į puodą.
Kruopas užpilame verdančiu vandeniu ir įberiame žiuspnį druskos.
Knyga pataria troškinti apie 30 minučių, na kol soros bus minkštos. Man tai užtruko 13minučių ir 43sekundes (:
Nukaičiame puodą, įmaišome sviestą ir leidžiam pašusti savojoj šilumoj dar apie 10minučių.
Tiekiant įmaišome grūdėtąją varškę.

Manosios išvados! Pirmiausia košės kiekis turėjo pamaitinti du žmones, mano atveju pamaitino vieną labai išalkusį vyrą ir labai išalkusią moteraitę, NEGANA ŠITO, pusė kiekio košės dar liko (be varškės). Tad skelbiu šią košę – mega omega sočia. Na, o to pasekoje ir labai ekonomiška šiais laikais. Košė nebuvo nei skysta, nei kieta ar biri. Košė buvo tobulos košinės, bet ne kreminės konsistencijos. Labai paprasta, tačiau gardi, o šviežia mėta skleidė jaukų aromatą. Šią košę siūlau valgyti pietums ar pusryčiams – nesaldu, sotu, daug baltymų. Viskas, ko reikia, gerai dienai. Žinoma, košę galima valgyti ir vakarienei, tačiau tuomet siūlau dvigubai mažesnę porciją. Na, o jei norisi kažko saldesnio...skaitykit toliau.

Galimi pakeitimai: knyga pataria smaližiams įmaišyti kelis šauktus rudojo cukraus – išbandžiau ir veikia – gardu. Varškę, mano nuomone, galima naudoti ne tik grūdėtąją, o kokią tik norim.

Pastaba, nuotraukose košė ant knygos „World War I“ ne be reikalo..Juk minėjau, kad pamaitinti galima daugybę vartojant mažai.

Rudųjų ryžių košė. Bet nepaprasta ir ypatingai soti!

2010-07-30T07:14:00.000-07:00

Biri,skysta ar tiršta, saldi, sūri ar egzotiška, soti, skani ir kvapni košė gali būti valgis pusryčiams, pietums ar vakarienei. O košės likučiai gali tapti kotletukais, apkepu, paploteliais, blyneliais. Košė irgi desertas, gal putėsiai ar kisielius. Gal kam košės?! Pasitelkim vaizduotę – ir pasigaminkim sau, šeimai ar draugams sveikų ir lengvai gaminamų košių.

Man patinka košės visokiausios, esu toji, kuriai košė nenusibos niekada. Pažįstu nemažai žmogelių, kuriem košė atrodo nuobodi. Ir as puikiai žinau kodėl. Ogi todėl, kad košė jiems atrodo gali būti tik su pienu ar su sviestu, cukrum ar su druskele. Šaipytis nesišaipau, nes ir pati dar būdama maža taip maniau. Augant ragauju vis daugiau ir įmantresnių košių, ne tik Lietuvoje ar pas mamą namie. O atradus kažką vis skanesnio, kvapnesnio ar neįprastesnio visada noriu PASIDALINTI tuo su kitais. Man neužtenka pasakyti broliui ar draugų draugams, aš NORIU, kad naująjį atradimą išbandytų visi,visi, visiii-i.

Dėl to, pradėjau rašyti šį blogą, kuriuo metu bus atliekamas knygos įvertinimas. Leidyklos „Laisvos valandos“ knyga: „Aš gaminu: Košės. Pusryčiams, pietums ir vakarienei.“

Autorė: Pille Enden

Kasdien išbandysiu vis po naują košę iš šios knygos. Primena filmą „Julie& Julia” ? Nieko tokio, man vis tiek smagu.

Pirmuoju mano bandymu tapo Rudųjų Ryžįų košė

2 moteriškoms arba 1 vyriškai porcijai reikės:

80ml rudųjų ryžių arba 250ml jau virtų

200ml pieno

200ml vandens

2 v.š. džiovintų spanguolių (orginale taip pat siūloma keisti mėlynėmis)

1v.š. medaus

1 kiaušinio (nesu didelė kiaušinių mėgėja, tad naudojau labai mažutį ir tikrai pakako ir jautėsi skonis)

1a.š. vanilinio cukraus ( namie kaip tyčia nebuvo, tad naudojau Demeros cukrų)

1a.š. sviesto (naudojau makadamijų riešutų aliejų, nemanau, kad košė nuo to nukentėjo)

1a.š. cinamono

žiupsnelis druskos

Jei naudojate nevirtus ruduosius ryžius, užtruksite 55minutes; Sukitės virtuvėje šia eiga:

Ryžius nuplauti ir suberti į dar ne iki galo užvirusį vandenį su pienu. Įmaišyti džiovintas spanguoles (ar mėlynes) ir žiupsnelį druskos, troškinti apie 40minučių.
Pagardinti medumi, cinamonu bei sviestu (ar aliejumi). Ir leisti šiek tiek pravėsti.
Kuomet pravėso, bet jokiu būdu neatšalo, įmaišyti kiaušinį, vanilinį cukrų ( mano atveju rudą Demeros cukrų) ir uždengus patroškinti apie 10minučių.
Nukaisti puodą su koše ir leisti pastovėti bei pravėsti kelias minutes.
Patiekiant dar galima įsidėti šiek tiek sviesto.

Jei naudojate virtus(nuo vakar dienos pietų likusius) ryžius, tuomet užtruksite 25minutes; O virtuvėje suktis teks šia eiga:

Virtus ryžius suberkite dar ne iki galo užvirusį vandenį ir pieną. Pastaba: pieno ir vandens šiuo atveju reikės ne po 200ml o po 120-150ml.
Suberkite džiovintas uogas ir druską. Troškinkite apie 10minučių.
Toliau darykite viska taip pat, kaip nuo nevirtų rudųjų ryžių instrukcijos 2-ojo punkto.

Manosios išvados! Košės konsistencija it kremo ir tai man labai patiko. Aromate vyrauja cinamonas, o košėje jaučiau kiekvienos sudedamosios dalies skonį, tiek atskirai, tiek kartu. Na gerai,gerai medus gal ir neperlabiausiai jautėsi.
Košė man pasirodė labai soti, ją valgiau pietums. Tačiau mano manymu ji labiau kaip desertas ar vakarienė, o gal pavakariai. Nes juk vakarop norisi saldaus, beto saldumas šiek tiek ramina intensyvius jausmus.

Galimi pakeitimai: mano nuomone vietoj d-iovintų spanguolių ar mėlynių galima naudoti tiek razinas ar slyvas, abrikosus ar figas. Na bet kuriuos džiovintus vaisius. Bet iš tiesų manau dėl šiokios tokios rūgštelės taip reikalingos šitoje košėje butent spanguolės ir yra naudojamos.
Vietoj cinamono, mano nuomone, galima dėti ir imbiero ar kardamono. O gal visų kartu, tačiau po trečdalį kiekio? Kaip jau minėjau, būkim kūrybingi!